English readers pls use google translate;)

Paskutines kelias dienas vertemes per galva. Norejome pamatyti Banaue su ryziu terasomis, Sagada su kabanciais karstais, bei Donsol - tikejomes pasnorkelint su bangininiais rykliais. Kaip veliau paaiskejo, i Donsol reikejo nevykti. Butumem ne tik sutaupe pinigu (del laiko stokos ememe masina, o ne viesa transporta, kelionei i Banaue - 12 valandu kratymosi vietiniais keliais), bet ir praleide diena pylypuku kalnu kraste.

Uzbegdamas uz akiu pasakysiu, kad Sausio menesi i Donsol trenktis tikrai neverta. Vieta brangi, Rykliu mazai (vienas/du), ir ar pamatysi ka - jokios garantijos. Pasirodo, jie yra gana greiti, ir kol tu atsirasi vandeny - ryklio kaip nebuve. Prasedejome 4 valandas ant valties, taip nieko ir nepamate. O ir iesko vietiniai rykliu primityviai - is 11 zmoniu valtyje 5 ja „aptarnauja", is kuriu 3, uzsikabaroje kas auksciau, „spotina". Apie joki echolota ar kita modernios elektroninkos priemone nera nei kalbos - juk be darbo liks 3 „spoteriai". Po 2 valandu bevaisio plaukiojimo ieskant adatos sieno kupetoj, visi laivukai staiga patraukia 1 kryptim. Po 10 minuciu 20 laiveliu apsupa viena ju, kurio „spoteris" pagaliau aptinka seseli vandeni. Tiesa, dziaugsmas trunka neilgai - ryklys neria gilyn. Ir kas nenertu - 20 motorkiu strimgalviais lekia taves link! Dar pusantros valandos trinames apie ta pacia vieta, bet veltui. Zodziu, vieni nuostoliai.

Tuo tarpu kelione i Banaue buvo tikrai verta pastangu. Ir nors kelias netrumpas - 12 valandu automobiliu, is kuriu tik 3 valandos greitkeliu - pamatyti Luzono aukstikalnes cia atvykus tiesiog butina. Vaziavome su Frenku (musu gidu is Manilos) ir dar vienu jo pazistamu, kuris didziaja dali kelio ir vairavo. Kaip veliau paaiskejo, ketvirtas zmogus buvo reikalingas - pakeliui atgal Frenka susuku apendicitas... Atvyke laiko nesvaisteme - iskart pasiememe vietini „jypney"turui i viena is kaimuku, isikurusiu tarp terasu. 1.5 valandos kratymosi duobetu ir akmenuotu keliu skardiniame automobilyje iki kaimuko buvo bene ekstremaliausi mano kada vaziuoti 20 km. Kai galiausiai sustojome, kojos dar 10 minuciu soko savu ritmu. Bet vaizdai atpirko visus nepatogumus, o ir kaimelio zmones mus pasitiko labai svetingai. Parode tradicinius pastatus, irankius, net aprenge tradiciniais drabuziais. Pakeliui atgal i „jypney" paememe dar keleta vietiniu - kaip gidas sake, kuo daugiau zmoniu, tuo geriau - daugiau sverianti mazina maziau sokineja ant duobiu.

Pernakvoje isvykome i Sagada - miesteli, kurio zmones saviskius laidoja, kur pastariesiems patinka: ant uolu, medziuose, urvuose. Kelione 50 km betoniniu nuoszliauzomis israizytu keliu truko beveik 3 valandas. Miestuke praleidome 1.5 valandos ziuredami „izymiuosius" karstus, kuriu cia - simtai. Ant kai kuriu is ju voliojasi zmogaus kaulai - nieko nuostabaus, karstai juk puva, tad ir ju turinys anksciau ar veliau isbyra. Be karstu, Sagadoje dar yra nemazai idomiu uolu, kurios geologiskai kazkada yra buve juros dugne.

Popiet prasidejo musu 15 valandu neuzmirstama kelione atgal i Manila. Kaito automobilis (3kart), o popiet gida suriete pilvo skausmai. Kadangi visi valgeme ta pati vienam is „turistiniu"restoranu Bontoc miestelyje, bijojome, kad ir mus istiks jo lemtis. Bet valandos ejo, mums nieko, o jam - blogyn. Galiausiai daveme savo nuskausminamuju, nes filipinietiski nepadejo. Kadangi pas ji nebuvo operuotas apendicitas, greiciausiai jis ir kaltas mat skausmai buvo desineje pilvo puseje. Bet kuriuo atveju, atvykus i Manila ji iskart isveze i ligonine, o mes pagaliau 2 valanda ryto atsidureme viesbutyje. Is kurio turejome issicheckinti jau 4:30, nes skrydis i Legazpi buvo ankstyvas. Apie Legazpi pasakojau auksciau...

Paliekame Filipinus kupini dvejopu jausmu. Viena vertus, miestai paliko slogu ispudi. Skurdas, tarsa, zmones/gyvuliukai, eismas - pasirodo visos perkrautos populiacijos problemos, kur kiekvienas tiesiog stengiasi isgyventi. Kita vertus, Filipinu kaimai su savo nuostabiais gyventojais galbut ir yra tikroji tos salies viltis...? Negalvojau, kad kada parasysiu, kad kaime slypi viltis. Bet cia is tiesu zmones islaike visas bendruomenines savybes, ir net nemirkteleje pades nelaimeje. Nes taip buvo per 100mecius, ir tam specialaus issilavinimo nereikia.

Tad kai busite sioje Azijos dalyje, butinai uzsukite i Filipinus. Manau, nenusivilsite, ir tikrai bus ka prisiminti ir kuo pasidalinti...!