Profile
Blog
Photos
Videos
English readers pls use google translate ;)
Jokia patirtis pasaulyje negali zmogaus parengti tam, kas jo laukia Indijoje. Tiesiog tai yra salis, kurioje visus koncepcijos sugriuva. Cia viskas vyksta ne taip, kaip bet kur kitur - tiesiog stebiesi, kokiu budu sita salis vis dar funkcionuoja ir nesubyrejo i kokius nors „trashcanistanus".
Atskridome i Deli is Singapuro, kuri beveik iskart atsimeni kaip miglota sapna ar iliuzija. Singapuras yra miestas-etalonas, puikus pavyzdys, kad azija turi perspektyva. Ne ta kinietiskaja - pigios darbo jegos prievartine ekspansija pasinaudojant valiutos kurso „priespauda". Kita - labiau humaniska, paremta prekyba, verslumu ir lankstumu. Aisku, mokesciu politika prie to irgi prisideda, cia gincytis sunku. Singapuro 13% pajamu mokestis ir „atlaidus" poziurys i uzsienio rezidentu pajamas uzsienyje labai prsideda prie turtinguju imigracijos, ypac rusu. Kita vertus, salis, neturinti jokiu resursu, negali buti labai isrankia. Tad reikia tik dziaugtis, jog miestas issprende savo ekonominius klausimus, ir kol kas yra ryskus klestincios salies pavyzdys likusiai azijai su visais deramais atributais - puiki viesoji infrastruktura, graziai suplanuotos ir apstatytos erdves, daug parku, gatvese saugu, dangoraiziai neslegia ir grazus akiai, bei tikrai yra ka veikti (zoologijos sodas, Universal studio parkas, prekybcentriai, teatras/kinas ir pan.).
Po viso sito negali buti didesnio kontrasto, nei Delis - greitai tapsiancios didziausia pagal zmoniu skaiciu Azijos valstybes sostine. Vienintelis modernus dalykas jame - neseniai atidarytas Indiros Gandi oro uostas. Iszengus pro jo atvykimo terminalo vartus, tu patenki i didziausia pasaulyje tautu katila. Mat Indija - nevienalyte valstybe, ir indas tik pase - indas, o is tiesu jis yra pandzabietis, bengalietis ir pan., su visais kulturiniais ir kalbiniais skirtumais. Nenuostabu, kad sitam chaose tvarkos europiecio akimis, svelniai tariant, mazai. Bandydami viska kazkaip sunorminti, indai isvyste viena didziausiu ir bukiausiu biurokratiju pasaulyje - neveltui sakoma, kad biurokratija isrado egiptieciai, bet „istobulino" indai. Bet apie tai - veliau...
Linksmybes prasidejo tik atvykus. Viesbutis zadejo pasiimti is oro uosto, bet vairuotojo taip ir nesulaukem. Rupiju neturejom, tad reikia gristi i terminala issiimti pinigu. Bet nedidele beda - prie kiekvieno iejimo/isejimo stovi po tris armijos rudmarskinius, kuriu vienintele uzduotis - vykdyti isakymus. O juose pasakyta, kad jeigu isejai is terminalo - atgal ieiti negalima:) Tad pasiklauses 3x „not allowed", pabandziau laime isvykimo terminale. O ten reikia tureti isvykimo bilieta, kitaip taves irgi neileidzia siaip sau - „visitor pay fee". Yra langelis, kur reikia susimoketi 50 rupiju, bet aisku susimoketi negalime, nes ner grynu, o kreditines nepriima:) Nieko nepeses, griztu i atvykimo terminala, ir perejes visus isejimus galiausiai randu viena, kurie suprato problema ir ileido.
Sekmingai nusieme lesu, sedame i taksi (apie sita veisle neberasysiu - jie kaip ir visur), ir traukiame link musu neprabangaus bet centre esancio viesbutuko. Galiu pasakyti, kad tai buvo viena spalvingiausiu 20 km kelioniu mano gyvenime. Pamateme visas gyvenimo spalvas. Gatvemis vaziuoja ir eina visa, kas gyva - nuo gimimo neprausti vaikai, seniai, luosiai, gyvuliai, ju traukiami vezimai, tuktukai, traktoriai, sunkvezimiai, lengvieji (ir visi be perstojo pypina). Sustojus prie sviesoforo taksi apspinta murziu kruva, visi beldzia i langus ir praso pinigu. Pakeles - istisi savartynai, kuriuose ganosi laisvai besibastancios karves. Maneme, kad atvykus arciau centro, vaizdas geres, bet viskas ejo tik blogyn. O pats senasis centras - tai vienas didelis savartynas, kuriame yra rajonai dagiaauksciu lusnu. Tarp ju sen bei ten issimete paminkliniai objektai (mecetes, hinduistu sventyklos). Tiesa, ambasadu kvartalas bei vyriausybine „mylia" net blizga svara (vietiniais standartais), bet tai tik parodo visos problemos esme.
Zmoniu Delyje netruksta. Ir niekur to geriau nepajusi, nei Delio metro. Pats metro yra salyginai naujas, bet jau dabar aisku, kad jo pajegumai labai riboti. Musu bandymas piko metu pravaziuoti pro centrine dali (rajiv chawk, chandi chawk) baigesi fiasko. Isedome i metro nepagrindineje stoteleje, tad neteko stoveti kilometrines eiles prie krepsiu kontroles (Delyje prie kiekvieno metro iejimo yra po oro uostams skirta rentgeno aparata). Vyrai ir moterys eina atskirai, tad vyru eile - daug kartu ilgesne. Tik nusileide i platforma, siaip ne taip isigrudame i traukini. Pirmaji teko praleisti, nes paprasciausiai nebuvo kaip itilpt. Galiausiai atvykstame i Rajiv Chawk stotele - cia susikerta 3 metro linijos. Vaizdas nepakartojamas. Isslipama patenkant i islipanciuju „srove", kuri tave praktiskai isnesa is vagono. Prie kiekvieno iejimo is krastu jau rikiuojasi eile norinciuju patekti i traukini. Eile per visa platformos ploti, likusieji rikiuojasi ant laiptu ir dar toliau. Visa eisma diriguoja 3 ar 4 po platforma su garsiakalbiais lakstantys indai. Suprate, kad persesti nepavyks, siaip taip issigavome is stoties ir pasiememe labiau tradicini vietini tuktuka, kuris ir parveze i viesbuti.
Kaip jau supratote, visam sitam balgane yra ir lankytinu vietu. Mes apsilankeme keliose - Raudonajame Forte, Nacionaliniame muziejuje, Qutab Minar, Gandzio laidojimo vietoje, Hymayum's Tomb ir Akhshardham sventykloje. Turistas Delyje yra „laukiamas" svecias tam, kad susimoketu 10is kartu brangiau uz ieima i pasaulio paveldo objektus nei kainos, taikomos vietiniams. Nei bukleto, nei lankstuko, nei gido - nieko uz ta kaina negauni, nors is principo sumoki tiek, kiek 20 ar 30 indu. Patys objektai yra labai nuniokoti (ypac raudonasis fortas bei Hymayum's Tomb), bet dar idomiau yra stebeti, kaip organizuojamos vaiku ekskursijos juose. Ogi labai paprastai - i vora sustatoma nuo keliasdesimt iki poros simtu vaiku (berniukai ir mergaites, aisku, atskirai), ir taip „perbegama" pro viska, ka verta pamatyti. Nei pasakojimo, nei bukletu - blogiau nei buvusiose rusu pionieriu isvykose.
Aisku, yra Delyje ir geru rajonu. Vienas toks pavyzdys yra mazdaug 50 km nuo Delio esantis Gurgaon. Ten aplankeme mano sena drauga, su kuriuo dalinomes baraka studiju Leedse metu. Jis gyvena prestiziniame Nirvana rajone Gurgaon. Tiesa, prestizo suvokimas taip pat truputi indiskas - salia individualiu namu isstatyti 16-24 aukstu daugiaauksciai. Vakarienes metu elektra atsijunge kelis kartus - gelbejo atsarginis rajono generatorius. Rajono klubas, kuriame yra baseinas, teniso kortas ir kiti viesi patogumai, taip pat iki galo neveikia. Taciau mums sitos smulkmenos tuo metu neberupejo - puikiai praleidome laika prie vistienos gabaliuku padaze (chicken tikka masala) bei vokdos su spanguolemis prisimindami senas dienas. Vaisingumo indams gali pavydeti bet kuri kita salis...!
Per 3 dienas spejome Delio „atsikasti" iki soties. Isvykstame i Goa - gal dar pavyks pasikinkyt veja bei sugaut kelias bangas. O ir temperatura bei svara nebenuvils - blogiau tikrai nebus:)
- comments