(english readers please use google translate ;))

Atvykus i Didziaja sala nepamatyti ugnikalniu neimanoma. Tam paskyreme keleta dienu. Patikekite, ziureti tikrai yra i ka. Juk is 5 salos ugnikalniu, vienas yra aktyviausias, kitas - auksciausias matuojant nuo pagrindo, o trecias - didziausias apimtimi ugnikalnis pasaulyje. Spekit kuris yra kuris?

Pradejome nuo Kilauea - vienintelio siuo metu aktyvaus. Nors is arti lavos pamatyti taip ir nepavyko del per dideles sieros koncentracijos aplink Halemauma krateri, atsiaurios oro salygos bei peizazu ir gamtos kaitos gausa pribloske. Visa diena lijo, nes praktiskai sedejome debesyje. Vis delto i pavakare issigiedrinus pavyko nusileisti i Iki krateri. Vienas idomiu faktu apie si krateri yra lavos ir pelenu stulpo aukstis per issiverzima 90aisiais: kuklus 550 metru; jis buvo zemesnis tik uz Burj Dubai. Vaziavimas Krateriu keliu taip pat ispudingas. Pats kelias pasibaigia vulkaniskai - per viena is issiverzimu jis buvo uzpiltas lava. Butent ten prasideda takas, kuriuo einama ziureti lavos isiverzimo i jura. Kadangi siuo metu ta ugnikalnio puse neaktyvi, liko vienintele opcija - stebeti vakarini lavos zaizaravima Halemauma krateryje nuo Jaggar observatorijos. Tuo diena ir baigeme...

Kita ryta issiruoseme i Mauna Kea. Mauna Kea - sventas havajieciams kalnas. Ant jo taip pat yra daugiausia astronominiu teleskopu, kurie kelia nemaza diskusija vietineje bendruomeneje. Kartu tai greiciausiai viena auksciausiu virsuniu pasaulyje, i kuria galima ivaziuoti. Nors primygtinai nerekomenduojama vaziuoti ne 4x4 automobiliu, musiske nuomota Mazda 3 pukiai su sia uzduotimi susitvarke:) Kartu mums pasiseke - oras pasitaike puikus, taciau labai jautesi aukscio skirtumas. Kita vertus, turejome prisitaikyti - kita ryta lauke kopimas i Mauna Loa. Virsukalneje mateme, kaip vienam is juru pestininku suteikiamas kapralo vardas - jie mums taip ir nesugebejo dorai paaiskinti, ka juru pestininku burelis veikia taip toli nuo juros ir kodel ceremonijai pasirinko Mauna Kea:) Vakara ant sio snuduriuojancio milzino vainikavo zvaigzdziu perziura su vietiniais astronomais.

Atejo laikas ir Mauna Loa. Ivaziuoti i virsune, deja, neimanoma, tad teko lipti:) Atsibeldeme palyginti anksti - lauke 7 km kopimas iki virsunes. Buvome vieninteliai turistai, ir tik veliau supratome kodel. Nors aukscio perkrytis nuo kopimo pradzios iki virsukalnes nedidelis (vos 300 m), trasa labai issitesia del pelenu lauku, kurie praktiskai nepraeinami. Isivaizduokite nuo 10 iki 50 cm skersmens svitrinio popieriaus gabalus ir suprasite, ka as turiu omenyje. Ejimas taku irgi buvo permainingas - nuo lavos upiu iki olivino kopu. Pati Mauna Loa kaldera didziule - beveik 4 km skersmens. Ir dar - nesivadovaukite patarle nemesk kelio del takelio. Mes gristant padareme atvirksciai - aptikome zemyn vedanti kelia, tad nusprendeme nebevargti eidami zymetu taku, o zingsniuoti keliu. Po poros kilometru paaiskejo, kad kelias veda aplink kalna, tad teko "kirsti kampa" - zemyn traukti nezymetu vulkaniniu landsaftu. Galiu tik pasidziaugti Inov 8 batais - puikiai atlaike, ypac paskutinius 200 metru per viena is pelenu lauku. Taciau visus vargus atpirko puikus vaizdai i Mauna Kea...